gersteklis

gerstẽklis sm. (2) J žr. garsteklis: Nuo vakar ryto jau gersteklis gerklėje, o dar „nemirsiu“ Žem. Tas jau nebeišgys – gerstẽklis apniko Lkv. Gerstẽklis krūtinėj – nėkas iš to ligonio nebebūs Krkl. Gerstẽklis įsimetė į gerklę, greit mirs, karkuo[ja], nebeatsigauna Užv.